El Stresas yra natūrali organizmo reakcija reikalaujančiose ar suvokiamose grėsmingose situacijose. Trumpam laikui tai gali būti netgi naudinga, padedanti įveikti iššūkius arba išlikti budriems. Tačiau kai stresas ilgainiui tęsiasi, jis tampa tyliu priešu, turinčiu įtakos mūsų fizinei, psichinei ir emocinei sveikatai. Dėl jo paplitimo ir įtakos mūsų gyvenimui būtina ją suprasti padarinius ir kaip tai tinkamai valdyti.
Šiuo metu lėtinis stresas Tai laikoma viena iš XXI amžiaus ligų. Darbo poreikiai, šeimos problemos, ekonominiai veiksniai ir net pasaulio įvykiai yra veiksniai, skatinantys šį reiškinį, todėl mes susiduriame su daugybe neigiamos pasekmės. Norint išlaikyti pusiausvyrą kasdieniame gyvenime, labai svarbu suprasti, kaip veikia stresas, su juo susiję simptomai ir strategijos, kaip jį sušvelninti.
Kas yra stresas ir kaip jis veikia mūsų smegenis?
Stresas kyla iš pagumburio, smegenų sritis, kuri veikia kaip valdymo centras. Stresinėje situacijoje pagumburis aktyvuoja pagumburio-hipofizės-antinksčių (HPA) ašį, išskirdamas daugybę hormonų, Kortizolio ryškiausias. Per trumpą laiką šis hormonas paruošia mus perspėjančioms situacijoms: jis padidina cukraus kiekis kraujyje kad suteiktų energijos, jis slopina neesmines funkcijas, tokias kaip virškinimas ir augimas, ir sukelia „kovok arba bėk“ reakciją.
Tačiau kai šis aktyvinimas nuolat kartojasi dėl lėtinio streso, organizmas negali išlaikyti šios budrumo būsenos neribotą laiką. Dėl to organizmas patiria fiziologinių ir psichologinių pasekmių, tokių kaip kūno susilpnėjimas imuninė sistema, lėtinis uždegimas ir emociniai sutrikimai.
Be savo fizinių apraiškų, stresas taip pat keičia pažinimo procesus, tokius kaip atmintis ir koncentracija. Tyrimai parodė, kad ilgalaikis aukštas kortizolio kiekis gali neigiamai paveikti hipokampą, pagrindinį smegenų regioną mokymuisi ir atminčiai.
Streso poveikis organizmui
Lėtinis stresas turi didelį poveikį sveikatai. Ši nuolatinė būklė gali sukelti daug įvairių problemų – nuo širdies ir kraujagyslių sutrikimų iki psichikos sutrikimų. Toliau pateikiami keli dažniausiai pasitaikantys ir nerimą keliantys poveikiai:
- Širdies ir kraujagyslių problemos: Stresas didėja kraujospūdis ir sukuria perkrovą širdžiai, o tai padidina ligų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, širdies priepuoliai ir insultai, riziką.
- Virškinimo sutrikimai: Stresas gali sukelti bet ką skrandžio sutrikimas ir prastas virškinimas skrandžio opos ir dirgliosios žarnos sindromas.
- Imuninės sistemos susilpnėjimas: Nuolatinį stresą patiriantis organizmas labiau linkęs vystytis virusinės infekcijos arba bakterinė.
- Dermatologinės problemos: Intensyvaus streso laikotarpiais kai kurie žmonės patiria pleiskanos, per didelis plaukų slinkimas ir slinkimas aknė arba psoriaze.
- Miego sutrikimai: Stresas dažnai siejamas su nemiga ir ramaus miego palaikymo problemomis, o tai turi įtakos bendrai asmens sveikatai.
Be to, neigiamos emocijos, kurias sustiprina stresas Jie taip pat prisideda prie lėtinių ligų vystymosi. Šis užburtas ratas pabrėžia būtinybę aktyviai kovoti su stresu.
Kaip stresas veikia protą ir emocijas?
Stresas veikia ne tik kūną, bet ir psichinę sveikatą. Tarp svarbiausių psichologinių poveikių yra:
- Nerimas: Nuolatinis poreikis spręsti stresines situacijas gali sukelti nerimo sutrikimus.
- Depresija: Žmonės, patiriantys ilgalaikį stresą, turi didesnę riziką susirgti depresijos epizodais.
- Irzlumas: Stresas gali padaryti mus jautresnius neigiamai reaguoti į kasdienius dirgiklius.
- Kognityvinės problemos: Sunkumai susikaupti, atminties praradimas ir prastas sprendimų priėmimas yra kai kurie iš streso padarinių pažinimo funkcijoms.
Šie simptomai yra susipynę su savigarbos ir tarpasmeninių santykių problemomis, todėl daro didelę įtaką gyvenimo kokybė nukentėjusio asmens.
Streso mažinimo ir gerovės skatinimo strategijos
Nors ne visada įmanoma pašalinti streso šaltinius, yra keletas strategijų, padedančių sumažinti neigiamą jo poveikį. Tarp jų verta pabrėžti:
- Fizinių pratimų praktika: Tokios veiklos kaip joga, bėgimas ir plaukimas padeda atsikratyti endorfinai, gerina nuotaiką.
- Sveika mityba: Valgydami maistą, kuriame gausu antioksidantų, pavyzdžiui, vaisius ir daržoves, stiprinate imuninę sistemą.
- Pakankamas poilsis: Reikiamų valandų miegas yra būtinas fiziniam ir psichiniam atsigavimui.
- Atsipalaidavimo technikos: Meditacija ir gilus kvėpavimas yra veiksmingos streso mažinimo priemonės.
- Socialinė parama: Kalbėjimasis su draugais, šeima ar apsilankymas terapijoje gali padėti susitvarkyti su rūpesčiais sveikiau.
Kiekviena maža savęs priežiūros pastanga duoda ilgalaikę naudą, sumažindama tikimybę, kad kenčia nuo problemų, susijusių su lėtiniu stresu.
Stresas yra mūsų gyvenimo dalis, o vidutinėmis dozėmis jis netgi gali paskatinti mus siekti savo tikslų. Tačiau kai jis užsitęsia ir sustiprėja, jis gali smarkiai paveikti tiek mūsų fizinę, tiek psichinę sveikatą. Kultivuoti sveiki įpročiai o išmokę ją valdyti leisime mėgautis subalansuotu ir pasitenkinimo teikiančiu gyvenimu.