Epilepsija yra lėtinė neurologinė liga, kuria serga daugiau nei 60 milijonų žmonių pasaulyje. Tai daugiausia pasireiškia traukuliais dėl neuronų komunikacijos smegenyse pokyčių. Šiame straipsnyje mes išsamiai paaiškinsime, kas yra epilepsija, kaip atpažinti ir valdyti epilepsijos priepuolius ir kokių tinkamų veiksmų reikia imtis. pirmoji pagalba prieš priepuolį.
Kas yra epilepsija?
Epilepsija yra centrinės nervų sistemos sutrikimas, kuriam būdingas nenormalūs elektros smūgiai smegenyse. Šios išskyros sukelia traukulius, kurie gali paveikti žmogaus motorinius, jutimo, regėjimo ar protinius gebėjimus. Epilepsijos priepuoliai gali būti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo jų tipo ir trukmės. Nors tai yra išgydoma liga, ją reikia tinkamai valdyti, kad būtų sumažinta rizika ir gerinti gyvenimo kokybę tų, kurie nuo to kenčia.
Kas nutinka priepuolio metu?
Priepuolio metu smegenų elektriniai signalai tampa netvarkingi, o tai gali pasireikšti kaip nekontroliuojamas kratymas kūno sutrikimas, sąmonės netekimas ir kiti simptomai. Nors dauguma priepuolių baigiasi spontaniškai, jie gali būti susiję su tam tikra rizika:
- Fiziniai sužalojimai: Tokie kaip lūžiai, įpjovimai ar traumos dėl kritimo ar smūgio priepuolio metu.
- Rizika aplinkai: Jei asmuo vairuoja, plaukia ar valdo mechanizmus, jo saugumas yra pažeistas.
Svarbu suprasti, kad nors priepuoliai gali trikdyti, jie ne visada pavojingi. Tačiau, pakankamai žinių tema gali turėti įtakos nukentėjusio asmens dėmesiui ir priežiūrai.
Pirmoji pagalba: ką daryti ir ko vengti
Kai žmogų ištinka traukuliai, svarbu elgtis teisingai. Toliau išsamiai aprašome veiksmus, kurių reikia atlikti, ir veiksmų, kurių turėtume vengti:
Ką daryti?
- Būk ramus: Ramus elgesys padeda išvengti klaidų ir suteikia saugumą tiek nukentėjusiam asmeniui, tiek esantiems.
- Skambinti avarinei situacijai: Kreipkitės į 112 arba vietinę greitosios pagalbos tarnybą, jei priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes arba tai yra pirmasis paciento priepuolis.
- Apsaugokite asmenį: Atsargiai padėkite jį ant žemės ir būtinai pašalinkite pavojingus objektus, kad nesusižeistumėte. Atlaisvinkite aptemptus drabužius, tokius kaip kaklaraiščiai ar diržai.
- Padėkite asmenį ant šono: Priepuoliams pasibaigus, padėkite asmenį ant šono palengvinti kvėpavimą ir vengti skysčių aspiracijos.
Ko vengti
- Nedėkite daiktų į burną: Yra klaidinga nuomonė, kad reikia ką nors įdėti į burną, kad jis „neprarytų liežuvio“. Dėl šio veiksmo galite susižaloti arba uždusti.
- Nebandykite išlaikyti judesių: Bandymas sustabdyti trūkčiojimą gali sukelti lūžius arba raumenų pažeidimus.
- Nebandykite duoti vandens ar maisto: Prieš siūlydami ką nors žodžiu, palaukite, kol asmuo visiškai atgaus sąmonę.
Kada kreiptis į gydytoją
Kai kuriais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai yra situacijos, kai turėtume apsvarstyti galimybę kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą:
- Jei tai pirmasis priepuolis, kurį žmogus patiria.
- Jei krizė trunka ilgiau nei 5 minutes.
- Jei asmuo patyrė rimtų sužalojimų ar traumų.
- Jei tai nėščia moteris, diabetu sergantis pacientas arba asmuo, sergantis širdies liga.
Patarimai, kaip išvengti traukulių
Nors ne visada pavyksta išvengti epilepsijos priepuolių, yra priemonių, kurios gali padėti sumažinti dažnį:
- Pakankamas poilsis: Miego trūkumas yra dažnas veiksnys. Įsitikinkite, kad miegate bent 8 valandas per dieną.
- Venkite streso: Praktikuokite atsipalaidavimo metodus, kad sumažintumėte stresą. nerimo lygiai.
- Laikykitės dietos: Laikykitės subalansuotos mitybos ir venkite per didelio alkoholio vartojimo.
- Laikykitės medicininio gydymo: Niekada nenutraukite vaistų nuo epilepsijos be gydytojo sutikimo.
Be to, kai kurios prižiūrimos veiklos, pvz., komandinis sportas, gali būti naudingos epilepsija sergantiems žmonėms, jei jos atliekamos saugiai.
Turint pakankamai žinių ir reikiamų atsargumo priemonių, galima užtikrinti saugią aplinką epilepsija sergantiems žmonėms, užtikrinant jų gerovę ir vystant visavertį gyvenimą.