Pratimas reguliariai yra vienas iš naudingiausių sprendimų mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Tai ne tik pagerina estetinę išvaizdą, bet ir daro didelę įtaką vidinei mūsų organizmo veiklai. The kaulai, raumenys, plaučių talpa, endokrininei sistemai ir kitoms organizmo sistemoms ši praktika yra labai naudinga ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Jei dar nepradėjote, šios priežastys gali jus įtikinti, kad mankšta yra būtina investicija į jūsų gerovę.
Staigūs fiziniai pokyčiai sportuojant
Kai pradedate fizinę veiklą, jūsų kūnas pradeda prisitaikyti nuo pirmųjų dienų. Tačiau taip pat įprasta susidurti su pradinėmis kliūtimis, tokiomis kaip motyvacijos stoka o las skauda raumenis. Štai keletas pokyčių, kurie prasideda pirmosiomis savaitėmis:
- Pradiniai raišteliai: Šie nemalonumai yra raumenų suaktyvėjimo požymis. Nors jie gali trukti iki 72 valandų, jų intensyvumas sumažėja, jei treniruotėse išliksite nuoseklūs.
- Padidėjusi energija: Reguliarus pratimas pagerina plaučių talpa, padidina deguonies srautą į smegenis ir optimizuoja kraujotaką, todėl jaučiatės geriau gyvybingumas ir energija.
- Metabolizmo gerinimas: Organizmas prisitaiko efektyviau metabolizuoti angliavandenius, baltymus ir riebalus, skatindamas pérdida pesas ir pagerinti raumenų veiklą.
Matomi pokyčiai ir vidinė nauda po šešių mėnesių fizinio krūvio
Nuoseklumas atliekant pratimus virsta rezultatais, kurie viršija estetiką. Per šešis mėnesius jūsų kūnas ne tik tampa labiau tonizuotas ir stipresnis, bet ir patiria didelių vidinių pokyčių. Štai keletas iš jų:
- Didesnis kaulų tankis: Pratimai kaip jėgos treniruotės ir vidutinio stiprumo poveikis stiprina kaulus, sumažina osteoporozės riziką, ypač moterims po menopauzės.
- Raumenų masės padidėjimas: Padidinus raumenų audinį, jūsų kūnas efektyviau degina kalorijas, net ir ramybėje.
- Pagerėjusi psichinė sveikata: Pratimai suaktyvina atpalaidavimą endfrinų, žinomi kaip „laimės hormonai“, padedantys sumažinti stresą ir nerimą. Naujausi tyrimai parodė, kad reguliarios treniruotės pagerina pažinimo sveikatą ir sumažina riziką susirgti neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos nauda: Specialistų teigimu, nuolatinė praktika stiprina širdį, gerina kraujotaką, padeda reguliuoti kraujospūdį.
Kas nutinka po metų reguliarios mankštos
Įsipareigojimas mankštintis metus žymi prieš ir po jūsų fizinės ir emocinės būsenos. Štai patys ryškiausi pokyčiai, kuriuos galite patirti:
- Žymus kaulų tankis: Nuolatinė praktika skatina kaulų remodeliavimąsi, sumažina lūžių ir su amžiumi susijusių kaulų problemų riziką.
- Lėtinių ligų prevencija: Reguliarus fizinis krūvis sumažina 2 tipo diabeto riziką, hipertenzija ir tam tikrų rūšių vėžys, pvz., gaubtinės žarnos ir krūties vėžys.
- Subalansuota hormoninė sveikata: Pratimai prisideda prie reguliavimo hormonai susijęs su stresu ir sustiprina serotonino bei dopamino išsiskyrimą, o tai gerina nuotaiką.
- Aerobinis ir plaučių pajėgumas: Nuolat treniruojantys sportininkai geriau aprūpina ląsteles deguonimi ir pasiekia didesnį fizinį pasipriešinimą kasdienei veiklai.
Pagrindiniai veiksniai siekiant maksimaliai padidinti pratimų rezultatus
Norint gauti visapusišką pratimų naudą, svarbu atsižvelgti į tam tikrus esminius aspektus:
- Pakankamas poilsis: Labai svarbu laikytis miego valandų, nes būtent poilsio metu atsinaujina raumenų audiniai.
- Treniruočių įvairovė: Derinant aerobinius, anaerobinius ir lankstumo pratimus išvengiama monotonijos ir gerinami skirtingi fiziniai gebėjimai.
- Subalansuota mityba: Valgydami subalansuotą mitybą su pakankamai baltymų, galite atkurti ir vystytis raumenims.
- Ilgalaikis įsipareigojimas: Nuoseklumas yra pagrindinis sėkmės variklis. Gerai suplanuotos rutinos sukūrimas garantuoja, kad pasieksite savo tikslus.
Hormonai ir savijauta: kaip pratimai formuoja jūsų emocinę sveikatą
Vienas iš patraukliausių mankštos aspektų yra tai, kaip jis veikia hormonai kurie reguliuoja mūsų nuotaiką, streso suvokimą ir net apetitą:
- Endorfinai: Šie hormonai, vadinami „laimės hormonais“, sukelia euforijos, atsipalaidavimo ir geros savijautos jausmą po fizinės veiklos.
- Dopaminas: Šis neuromediatorius siejamas su pasiekimais ir pasitenkinimu, jį stimuliuoja didelio intensyvumo pratimai.
- Serotoninas: Gerina miegą, mažina stresą ir natūraliai kovoja su nerimu.
- Apetito hormonai: Treniruotės metu reguliuojami leptinas ir grelinas, padedantys kontroliuoti kūno svorį.
Dėl šios priežasties daugelis žmonių pastebi, kad jų motyvacija ir savigarba didėja įtraukiant reguliarias mankštas į savo kasdienį gyvenimą.
Gyvenimo būdo keitimas mankštinantis yra neįkainojama investicija į jūsų sveikatą trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu. Tos pradinės diskomforto akimirkos, kai pradėsite sportuoti, taps sveikesniu gyvenimu, kupinu energijos ir didesne fizine bei emocine savijauta.