Ši istorija turbūt yra viena sunkiausių ir liūdniausių, kurias galiu papasakoti, bet dalinuosi ja iš širdies gelmių, kad sumažinčiau savo skausmą ir padėčiau kitoms moterims, kurios gali susidurti su panašiu procesu. Klausimas apie kaip emociškai įveikti abortą Į tai vis dar negaliu visiškai tiksliai atsakyti. Tačiau čia stengiuosi dalintis savo patirtimi, emocijomis, mokymusi ir apmąstymais, tikėdamasi, kad ši patirtis gali būti atrama tiems, kaip aš, ieškantiems paguodos ir įrankių judėti pirmyn.
Sunkus aborto procesas
Įveikti abortą nėra lengvas kelias. Emocijos dažnai būna labai mišrios: begalinis liūdesys, culpa, pyktis ir tuštuma, kurios, atrodo, neįmanoma užpildyti. Mano atveju man buvo 18 savaičių ir pati to nežinodama išgyvenau kritinį sumaišties ir sudėtingos medicininės diagnozės laikotarpį, kuris baigėsi nėštumu. Netikėta žinia ir vėlesnė netektis paliko mane neapsakomos beviltiškumo būsenoje.
Svarbu pabrėžti, kad, nepaisant konkrečių aplinkybių, kiekviena moteris šį procesą išgyvena savitai. The nėštumo netekimasspontaniškas ar išprovokuotas, gali būti labai gilus emocinis smūgis. Todėl norint pradėti sveikimo kelią, būtina suprasti ir priimti savo emocijas.
Liūdesį kartais lydi kaltės jausmas. Man viena didžiausių naštų buvo nėštumo nenustatymas dėl ankstesnių medicininių komplikacijų. Proceso metu vėžio diagnozė „in situ“, kuri mane atvedė į operaciją, paveikė ir mano situacijos suvokimą. Tai mane išmokė, kad negalime visko kontroliuoti ir kad turime būti malonūs sau. Tai priminimas, kad mūsų emocinė sveikata taip pat svarbi.
Emocinis ir psichologinis aborto poveikis
Abortas, tiek spontaniškas, tiek savanoriškas, turi emocinių ir psichologinių pasekmių, kurių nereikėtų nuvertinti. Remiantis įvairiais tyrimais, dažniausiai pasireiškia šie simptomai:
- Kaltės ir gailesčio jausmas: Daugelis moterų jaučiasi atsakingos už netektį, net kai jos nekontroliavo to, kas nutiko.
- Nuotaikos svyravimai ir užsitęsęs liūdesys: Sielvartas gali pasireikšti kaip dažni verksmo, pykčio ar tuštumos jausmai.
- Miego sutrikimai: Įprasti košmarai, nemiga ar net noras atsijungti nuo realybės.
- Depresija ir nerimas: Kai kuriais atvejais sielvartas be tinkamos paramos gali sukelti rimtesnių psichologinių sutrikimų.
Šiais sunkiais laikais labai svarbu turėti a paramos tinklas. Pasikalbėkite su artimais draugais ar šeima, ieškokite profesionalios pagalbos arba dalyvaukite poabortų paramos grupės gali padaryti didelį skirtumą. Svarbiausia – neišsiskirti ir prisiminti, kad turėti šias emocijas yra visiškai normalu.
Praktiniai patarimai, kaip susidoroti su sielvartu
Sielvartas po aborto kiekvienam žmogui skiriasi. Tačiau yra keletas strategijų, kurios gali padėti:
- Leiskite sau jausti: Atpažinkite savo emocijas neversdami savęs. Sielvartas yra procesas, kuriam reikia laiko.
- Kurkite prasmingus prisiminimus: Kai kurioms moterims palengvėja saugodamos simbolinius objektus, tokius kaip ultragarsas ar emocinis dienoraštis.
- Ieškokite profesionalios pagalbos: Pokalbis su specializuotu terapeutu gali suteikti priemonių emocijoms valdyti ir psichologinių komplikacijų prevencijai.
- Susikurkite gailestingą sau rutiną: Užsiėmimai, tokie kaip joga, meditacija ar lengvi pratimai, gali būti paguodos.
- Kalbėkite, kai jaučiatės pasiruošę: Dalijimasis savo patirtimi su žmonėmis, kuriais pasitikite, arba paramos grupėje gali padėti atsikratyti emocinio svorio.
Atminkite, kad kiekvienas žingsnis yra galiojantis ir kad nėra apibrėžto laiko „įveikti“ šią patirtį. Svarbu judėti į priekį taip, kad jaustumėtės geriau.
Emocinė rekonstrukcija ir atsparumas
Emociškai atstatyti po tokio skausmingo įvykio kaip abortas užtrunka, tačiau tai taip pat gali būti galimybė asmeninio augimo. Per šią patirtį daugelis moterų atranda vidinę jėgą, kurios jos nežinojo turinčios.
Tikslo ar tikslo nustatymas, pavyzdžiui, kitų moterų palaikymas panašiose situacijose arba kūrybiškų būdų, kaip išreikšti savo jausmus, radimas gali būti būdas pasveikti. Be to, rūpinimasis savo fizine ir psichine sveikata, prasmingų santykių palaikymas ir rūpinimasis savimi yra žingsniai, kurie padeda.
Svarbu atsiminti, kad yra specializuotų psichologinių ir medicininių atkūrimo po abortų paslaugų, kurios gali padėti jums šio proceso metu. Jūs nesate vienas, o profesionalai pasiruošę jums padėti.
Kai matau savo dukrą, beveik ketverių metų princesę, randu priežastį eiti toliau. Jai reikia geriausio iš manęs, ir nors praradimo svoris vis dar yra, aš stengiuosi kiekvieną dieną sukurti a stipresnė ir atsparesnė versija iš savęs. Visoms moterims, kurios išgyvena kažką panašaus, sakau: būkite malonūs sau, ištieskite ranką palaikymo ir niekada nepraleiskite vilties, kad vieną dieną žaizda skaudės mažiau.
Monika, neįsivaizduoju, kaip tu jautiesi. Aš nesu mama.
Labai rekomenduoju psichologus, jie yra puiki atrama sunkiais laikais. Padaryk tai dėl savęs ir savo dukros.
Ir galiausiai, nekaltink savęs. Tai nebuvo tavo kaltė.
Būkite drąsūs, stiprūs ir geriausiomis nuotaikomis, kad tai išgyventumėte.
Jūsų tinklaraščio gerbėjas.
Ačiū MARita, šią savaitę eisiu į Moterų institutą ir ieškosiu psichologinės paramos, nes nemanau, kad viena įveiksiu.. Didelis apkabinimas ir ačiū už patarimą: bet kas man yra atrama o psichologo paieška man bus teigiama.Bučinys ir dar kartą ačiū.