
Somatizacija yra a Psichologinis trastornas tai paveikia žmones, kurie nuolat praneša apie skirtingus dalykus fiziniai simptomai nesugebėdami rasti juos paaiškinančios fizinės kilmės. Šis reiškinys sukėlė didelį susidomėjimą psichologijos srityje ir yra glaudžiai susijęs su proto ir kūno ryšiu. Somatizacija yra aktuali ne tik klinikiniu požiūriu, bet ir atspindi kompleksą sąveika tarp mūsų emocijų ir fizinę sveikatą.
Pandemijos ir su karantinu susijusių apribojimų kontekste viruso baimė tapo nuolatine visuomenėje. Dėl tokio netikrumo atmosfera daugeliui žmonių buvo lengva suvokti su COVID-19 susijusius simptomus, net jei jie iš tikrųjų nebuvo užsikrėtę. Norint išlaikyti pusiausvyrą tarp psichinės ir fizinės sveikatos, labai svarbu suprasti šį reiškinį ir jo pasekmes.
Kas yra somatizacija?
Somatizacija reiškia procesą, kurio metu žmogus nesąmoningai transformuojasi psichologiniai konfliktai, pvz., baimę ar nerimą, į apčiuopiamus fizinius simptomus. Šie simptomai gali paveikti įvairias kūno dalis ir kartais trūksta paaiškinamo medicininio pagrindo. Svarbu pažymėti, kad norint tinkamai gydyti, dėmesys turėtų būti skiriamas tiek psichologiniams, tiek fiziniams aspektams.
Norint spręsti tokio tipo sutrikimus, būtina atsižvelgti į proto ir kūno ryšį. Nustatyta, kad somatizacija dažnai yra susijusi su stipraus nerimo, lėtinio streso ar baimės būsenos tam tikrų ligų atžvilgiu. Šie emociniai veiksniai veikia kaip sutrikimą sukeliantys arba sunkinantys veiksniai, pabrėžiantys ankstyvo nustatymo ir valdymo svarbą.
Kuo ji skiriasi nuo hipochondrijos?
Svarbu atskirti somatizaciją nuo hipochondrijos, nes nors jos turi tam tikrų elementų, tai yra du skirtingi reiškiniai. Šio skirtumo supratimas gali padėti ne tik teisingai diagnozuoti šiuos sutrikimus, bet ir suteikti kiekvienam konkrečius gydymo metodus.
- Somatizacija: Nukentėjusieji turi tikrų fizinių simptomų, net jei jie neturi jokios identifikuojamos medicininės priežasties, o didžiausią nerimą kelia jų sukeliamas diskomfortas.
- Hipochondrija: Nuolatinis ir neracionalus nerimas dėl rimtų ligų išsivystymo, net jei fiziniai simptomai yra minimalūs arba jų visai nėra. Pagrindinis komponentas šiuo atveju yra baimė.
Somatinių sutrikimų tipai
Somatiniuose sutrikimuose yra daug įvairių klasifikacijų, kurios padeda suprasti reiškinio mastą ir sudėtingumą:
1. Hipochondrija
Jam būdinga per didelė baimė sirgti sunkiomis ligomis. Žmonės su hipochondrija linkę nuolat ieškoti informacijos apie simptomus ir ligas, o tai sukelia didelį nerimą. Toks elgesys dažnai trukdo jų gyvenimo kokybei ir daro juos jautresnius kitoms psichologinėms problemoms.
2. Somatizacijos sutrikimai
Paprastai tai pasireiškia iki 30 metų amžiaus ir pasireiškia pasikartojančiu fiziniu diskomfortu įvairiuose organuose. Skirtingai nuo hipochondrijos, rūpestis ne tiek daug dėmesio skiria ligai, o fiziniam diskomfortui. Šio tipo sutrikimams dažnai reikalinga daugiadalykė intervencija, apimanti tiek psichologinius, tiek fiziologinius aspektus.
3. Disociaciniai sutrikimai
Pacientams, kuriems pasireiškia tokio tipo sutrikimai, paprastai būna pakitimų motorinė ar sensorinė funkcija, pvz., paralyžius, neaiški kalba ar jutimo praradimas, be medicininio paaiškinimo. Tai gali būti labai sekinanti ir dažnai prireikia specializuotų terapinių intervencijų, siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
4. Somatiniai funkciniai sindromai
Šiuo atveju sutrikimai derina fizinius ir psichologinius simptomus. Kai kurie pavyzdžiai yra dirgliosios žarnos sindromas, kuris yra tiesiogiai susijęs su stresu, arba lėtinis nuovargis. Šie sindromai daro didelę įtaką kasdieniam gyvenimui ir reikalauja integruoto požiūrio, derinančio psichologinį ir medicininį gydymą.
5. Gretutinės ligos su psichikos patologijomis
Tokiais atvejais somatinius simptomus dažniausiai lydi tokie sutrikimai kaip nerimas ar depresija. Šis derinys gali dar labiau apsunkinti diagnozę ir gydymą, nes simptomai dažnai yra susiję vienas su kitu ir sukuria užburtą ratą.
Diagnozė: kaip nustatyti somatizaciją?
Somatizacijos diagnozei nustatyti reikia kruopštaus ir daugiadalykinio įvertinimo. Tai būtina pirmiausia atmeskite bet kokią fizinę medicininę ligą atliekant išsamius klinikinius tyrimus ir specialius medicininius tyrimus. Tai užtikrina, kad simptomai nėra susiję su pagrindine fizine būkle.
Psichikos sveikatos specialistai taip pat atlieka lemiamą vaidmenį, įvertindami emocinius ir psichologinius veiksnius, susijusius su fiziniais simptomais. Streso, nerimo ar trauminių įvykių istorija dažnai yra pagrindinis rodiklis. Psichologų ir psichiatrų dalyvavimas diagnozės procese yra gyvybiškai svarbus siekiant nustatyti tinkamiausią gydymą.
Tokiose situacijose kaip pandemija, kai vyrauja baimė ir netikrumas, dar labiau reikia atkreipti dėmesį į psichosomatinius simptomus. Atpažinus šį reiškinį galima išvengti nereikalingo nerimo ir padėti tinkamai valdyti situaciją.
Somatizacija ir koronavirusas
Psichologinis COVID-19 pandemijos poveikis buvo reikšmingas. Nežinomybė, baimė užsikrėsti ir nuolatinės žinios apie virusą daugeliui žmonių sukūrė palankią dirvą somatizacijai. Be to, dienos režimo pokyčiai ir socialinė izoliacija padidino streso ir nerimo lygį, o tai sustiprino psichosomatinius simptomus.
Tarp dažniausiai pasitaikančių simptomų yra galvos skausmas, kosulys, dusulys ir kai kuriais atvejais nedidelio laipsnio karščiavimas be akivaizdžios medicininės priežasties. Daug kartų šie simptomai buvo streso, o ne paties viruso pasekmė. Tai pabrėžia, kaip svarbu atsižvelgti į psichologinius veiksnius, kaip į neatskiriamą ligos valdymo dalį.
Prevencija ir valdymas
Sąmoningomis ir prieinamomis strategijomis, padedančiomis valdyti stresą ir neigiamas emocijas, galima užkirsti kelią somatizacijai reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę:
- Streso valdymas: Atsipalaidavimo pratimai, meditacija ar joga gali padėti veiksmingai sumažinti nerimo lygį. Šie metodai pasirodė esą naudingi stiprinant atsparumą stresinėse situacijose. Daugiau informacijos mūsų straipsnyje kaip galime sumažinti darbinį stresą.
- Gaukite tinkamą informaciją: Venkite pernelyg didelės informacijos ir pirmenybę teikite patikimiems šaltiniams, kad sumažintumėte baimę ir netikrumą. Pandemijos metu tai buvo svarbiausia daugelio žmonių streso lygio valdymui.
- Kreipkitės į profesionalus: Jei simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, kreipkitės medicininės ir psichologinės pagalbos. Kognityvinė-elgesio terapija yra ypač veiksminga tokio tipo sutrikimams gydyti.
- Skatinti psichinę sveikatą: Emocinei gerovei būtina laikytis rutinos, užsiimti fizine veikla ir skatinti pramoginę veiklą. Šie veiksmai ne tik naudingi kūnui, bet ir padeda nuskaidrinti protą.
Žinodami, kaip mūsų protas ir kūnas yra tarpusavyje susiję, galime visapusiškiau pažvelgti į somatizaciją. Holistinės perspektyvos, kurioje atsižvelgiama į psichologinius ir fizinius veiksnius, priėmimas suteikia galimybę pagerinti gyvenimo kokybę ir emocinę pusiausvyrą.