Tikrai ne kartą tai girdėjote apie komforto zonos. Tai sąvoka, dažniausiai naudojama apibūdinti a psichinė ir emocinė būsena kurioje jaučiamės patogiai, nes žinome ir kontroliuojame savo aplinkybes. Tačiau ši saugumo erdvė gali tapti spąstais, trukdančiais mums augti ir išnaudoti savo tikrąjį potencialą. Nors stabilumas yra svarbus, žingsniai iš šios zonos gali būti raktas į pilnesnį ir turtingesnį gyvenimą.
Šiame straipsnyje mes išsamiai išnagrinėsime, kas tiksliai yra komforto zonos, kaip nustatyti, ar esame joje įstrigę, ir daugybę privalumų, skatinančių save palikti šią patogią erdvę. Be to, pasidalinsime praktines strategijas išdrįsti ir įveikti mus siejančias psichines kliūtis.
Kokia yra komforto zona
La komforto zonos yra terminas, apibūdinantis psichologinę būseną, kai žmogus veikia aplinkoje, kurioje nėra streso ir nerimo, vykdanti žinomą veiklą, kuri neatstovauja reikšminga rizika. Šioje erdvėje jaučiamės ramūs, nes nesusiduriame su netikrumu, tačiau toks akivaizdus stabilumas gali būti apgaulingas.
Istoriškai šią koncepciją analizavo psichologai Robertas M. Yerkesas y Johnas D. Dodsonas, kurie parodė, kad nors komfortas gali lemti pastovų darbą, vidutinio lygio nerimas (vadinamasoptimalus nerimas«) yra būtinas norint užtikrinti optimalų darbą ir skatinti asmeninio augimo.
Mes galime nustatyti komforto zonos per kasdienius pavyzdžius: likti darbe, kuris mūsų netenkina, nes suteikia ekonominio stabilumo, arba romantiškų santykių, kurie mūsų nedžiugina, palaikymą dėl vienatvės baimės. Tokie modeliai neleidžia mums tiesioginių konfliktų, tačiau dažnai priveda prie a emocinis sąstingis ir psichologinis.
Kam palikti komforto zoną
Išeik iš komforto zonos Tai turbūt vienas didžiausių iššūkių kiekvienam žmogui, bet kartu ir vienas transformuojančių sprendimų, kurį galime priimti. Ilgą laiką buvimas tokioje būsenoje gali apriboti mūsų asmeninis tobulėjimas y profesionalus, be to, atima iš mūsų praturtinančių patirčių.
Priežastys palikti komforto zoną:
- Asmeninis tobulėjimas: Susidūrimas su naujais iššūkiais leidžia atrasti vidinius resursus, apie kuriuos nežinojome, pavyzdžiui, atsparumą, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi.
- Sumažinti pokyčių baimę: Atidengdami save nežinomybei, išmokstame valdyti netikrumą, todėl būsimi perėjimai tampa mažiau bauginantys.
- Didesnis pasitenkinimas gyvenimu: Patirtis už rutinos ribų dažnai yra labiau įsimintina ir suteikia gilesnį jausmą pasiekimas y laimė.
Per daug laiko praleidimo komforto zonoje pasekmės
Nors komforto zonos gali atrodyti kaip saugus prieglobstis, per ilgas įstrigimas gali sukelti svarbias pasekmes:
- Emocinis sąstingis: Rutina ir naujų dirgiklių trūkumas gali sukelti apatiją ir demotyvaciją.
- Įgūdžių praradimas: Nesusitikimas su naujais iššūkiais gali padaryti mūsų galimybes pablogėti.
- Prasta psichinė sveikata: Ši būsena gali sukelti nerimą ir depresiją, kai jaučiame, kad neišnaudojame savo tikrojo potencialo.
Strategijos, kaip išeiti iš komforto zonos
Ištraukite vieną koją iš komforto zonos Tai nereiškia šokinėti stačia galva į bedugnę, o pamažu žingsniuoti nežinomybės link. Štai mes jums siūlome keletą strategijos pradžiai:
- Išsiaiškinkite savo baimes: Atpažinti baimes, kurios laiko jus savo komforto zonoje, yra pirmas žingsnis norint su jomis susidurti. Paklauskite savęs: kas yra blogiausia, kas gali nutikti?
- Išsikelkite mažus tikslus: Iškelkite sau įveikiamus iššūkius, kurie priartins jus prie didžiausių tikslų.
- Apsupkite save įkvepiančiais žmonėmis: Panašias situacijas įveikę žmonės gali būti jų šaltinis motyvacija ir vadovas.
- Praktikuokite užuojautą sau: Jei kas nors klostosi ne taip, kaip tikėjotės, nemuškite savęs. Mokykitės iš savo klaidų ir judėkite pirmyn.
Mokymosi ir augimo zonos
Kartą nusprendėme palikti savo komforto zonos, patenkame į vadinamąją „mokymosi zoną“. Šiame etape mes susiduriame su nauja patirtimi, įgyjame įgūdžių ir žinių bei pradedame mesti iššūkį savo ribotumui. Po šio etapo randame „augimo zoną“, kurioje pasiekiame savo tikslus ir pasiekiame būseną asmeninis išsipildymas.
Norėdami maksimaliai padidinti savo patirtį šiose srityse:
- Priimk netikrumą: Apsvarstykite iššūkius kaip galimybės užaugti.
- Ieškokite paramos: Apsupkite save draugų ir šeimos narių tinklu, kurie jus palaiko.
- Nustatyti etapus: Padalinkite savo tikslus į mažesnius žingsnius, kad procesas būtų mažiau bauginantis.
Kai progresuosite, atrasite, kad pradinė baimė virsta pasitikėjimaso kliūtys, kurios anksčiau atrodė neįveikiamos, tampa įveikiamos. Jūs komforto zonos Jis plėsis, o kartu ir jūsų pasaulio suvokimas.
Išdrįsk palikti komforto zonos Tai gali atrodyti bauginančiai, bet taip yra tuose mažais žingsneliais į nežinią, kur rasime didžiausią atlygį. Kiekvienas įveiktas iššūkis daro mus stipresnius, leidžia atrasti naujas aistras ir, svarbiausia, priartina prie pilnesnio ir prasmingesnio gyvenimo.