Jei jums taikoma a nuolatinis stresas, situacijų, kurios sukelia socialinį ar darbinį spaudimą, arba esate linkę nerimauti, nerimauti ar prislėgti, jūsų gyvenimo būdas gali būti nenaudingas jūsų organizmui. Svarbu žinoti, kaip veikia stresas tiek fiziškai, tiek emociškai imtis veiksmingų priemonių.
Stresas gali mus paveikti įvairiais būdais – tiek fiziškai, tiek emociškai. Labai svarbu neleisti stresui užvaldyti mūsų gyvenimo, nes jis gali mums pakenkti. Toliau išsamiai išnagrinėsime, kaip stresas veikia žmogaus kūną ir kokius signalus jis mums siunčia, kad imtume veikti laiku.
Streso charakteristikos
Kai atsiduriame situacijoje, kai kūnas jaučia grėsmę arba mes išgyvename spaudimo stadiją, mūsų pagumburis įsijungia ir ima aliarmą, tai yra, organizmas šioje nervinėje situacijoje išskiria daugiau hormonų, pvz. kortizolis ir adrenalinas.
Šie hormonai yra natūralios ir prisitaikančios organizmo reakcijos į galimus pavojus dalis. Tačiau kai šie atsakai ilgainiui užsitęsia, jie gali sukelti neigiamų pasekmių įvairiose organizmo sistemose. kūnas, pavyzdžiui, endokrininės, nervų ir imuninės sistemos. Ši reakcija gali būti naudinga trumpą laiką, bet žalinga, kai ji trunka ilgai.
Streso fazės
- Signalizacijos fazė: Tai fazė, kai atsiranda adrenalinas. Čia mes labiau susikoncentruojame ir mūsų dėmesys didėja. Poveikis pasireiškia nedelsiant ir gali apimti padidėjusį kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Šis etapas paprastai yra trumpas.
- Atsparumo fazė: Jei stresas išlieka, organizmas patenka į šią stadiją. Čia organai pradeda patirti neigiamą poveikį, nes organizmas palaiko nuolatinę budrumo būseną, sutrikdo medžiagų apykaitą ir normalią veiklą.
- Išsekimo fazė: Šioje paskutinėje fazėje kūnas praranda gebėjimą priešintis, patenka į nekontroliuojamą būseną, kai gali pasireikšti rimtos fizinės ir emocinės ligos.
Neigiamas streso poveikis organizmui
Kūnas gali reaguoti į stresą įvairiais būdais, o šie atsakymai gali virsti įvairiais negalavimais ir patologijomis. Toliau mes nuodugniai išnagrinėsime dažniausiai pasitaikantys streso padariniai.
- Virškinimo sistema: Lėtinis stresas pablogina tokias ligas kaip skrandžio opos, dirgliosios žarnos sindromas, opinis kolitas, gastritas ir aerofagija.
- Blogi mitybos įpročiai: Stresas gali sukelti nesveikos mitybos įpročius, tokius kaip per didelis greito maisto vartojimas, persivalgymas arba, atvirkščiai, apetito praradimas.
- Kvėpavimo sistema: Tai gali sukelti hiperventiliaciją, uždusimo jausmą ir psichogeninę astmą.
- Širdies ir kraujagyslių sistema: Tarp dažniausiai pasitaikančių problemų yra tachikardija, aukštas kraujospūdis, krūtinės angina ir net miokardo infarktas.
- Raumenų skausmai: Raumenų sustingimas, mėšlungis, nugaros ir kaklo skausmai yra dažni.
- Odos problemos: Spuogai, psoriazė, dermatitas ir alopecija gali pasireikšti dėl užsitęsusio streso.
- Nervų sistema: Pasekmės gali būti migrena, nerimas, depresija, miego sutrikimai ir fobijų vystymasis.
- Svorio priaugimas: Daugelis žmonių gali patirti medžiagų apykaitos pokyčius, dėl kurių dėl streso atsiranda antsvoris arba nutukimas.
- Klausos problemos: Ekstremaliais atvejais stresas gali sukelti net klausos sutrikimus vidinėje ausyje.
Kaip atpažinti stresą ir su juo kovoti
Streso požymių nustatymas yra pirmasis žingsnis kovojant su juo. Kai kurie dažni simptomai yra dirglumas, energijos praradimas, dažnas fizinis skausmas ir sunku užmigti. Laimei, yra daug streso valdymo ir mažinimo strategijos:
- Praktikuokite atsipalaidavimo metodus, tokius kaip joga, meditacija ar sąmoningumas.
- Laikykitės subalansuotos dietos, kurioje gausu vaisių ir daržovių.
- Reguliariai atlikite fizinę veiklą, kuri yra būtina norint sumažinti įtampą.
- Geriau planuokite laiką ir kasdienes užduotis, kad išvengtumėte pareigų kaupimosi.
- Ieškokite emocinės paramos iš šeimos ir draugų arba eikite į profesionalią terapiją.
Stresas yra neišvengiamas įvairiais gyvenimo laikotarpiais, tačiau išmokus jį efektyviai valdyti, galima sumažinti neigiamą jo poveikį. Išlaikyti pusiausvyrą sveika tarp pareigų o rūpinimasis savimi yra labai svarbus tiek fizinei, tiek emocinei gerovei užtikrinti.